Apie mane
Gimiau Kaune 1968 metais. 1988 – 1995 m. studijos Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute, kur baigiau keramikos specialybę. Nuo 2012 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Surengiau keturias personalines parodas. Dalyvauju grupinėse parodose, simpoziumuose, pleneruose, kūrybinėse dirbtuvėse Lietuvoje ir užsienyje.
Kelios įsimintinos patirtys:
- Pirma vieta taikomosios dailės konkurse Next Art Week Myro galerija Graikija Salonikai (2019-02-26)
- Keramikos instruktorius šeimų meno sesijoje ,,Korys“ (2016-06)
- Lietuvos keramikos specialistų konferencija ,,Keramika Lietuvoje: teorija,praktika ir verslas” (2016-05-04, AP Nr.065)
- Tarptautinė mokslinė praktinė konferencija ,,Menas, dizainas ir meninis ugdymas: kūrybiškumo lavinimo metodai ir patirtys” (2013-11-22; Nr.34-1938)
- Meno instruktorius tarptautiniame Griundtvig projekte ,, VAN GOGH”
(2008-2010 m.; Lietuva, Lenkija, Vengrija)
Apie tai rašė
,,Indų formos čia patiria įvairias transformacijas ir virsta objektais, lyg menininkė būtų siekusi ne tik užfiksuoti stabilų, galutinį pavidalą, bet ir atskleisti patį kūrybos procesą ar virsmą, kuris galėtų būti atpažintas atskiruose kūriniuose, pavyzdžiui, pereinantis įvairius apvalėjimo etapus. Arba subyrėti ir vėl susijungti kaip atskiri kvadratiniai segmentai dėlionėse. Juk siekis žaisti – ne tik Johano Huizingos analizuota Vakarų civilizacijos ypatybė, bet ir pati natūraliausia mūsų prigimtis, per laiką patyrusi įvairių permainų. Anksčiau būta aiškios perskyros tarp žaidimo ir ritualo, tarp poilsio ir kasdienės veiklos, o šiais laikais žaidimas tampa pernelyg rimtas ir pavojingas, galintis visiškai uzurpuoti protus.” Jolanta Sereikaitė ,,Molio kaitra” (Šiaurės Atėnai 2019 06 22)
Kūrinyje „Labirintas“ lankytojas pakviečiamas pirštu vaikščioti per lėkštėje tarp briaunų esančius plyšius. Šiame procese esama ir erotinio žaidimo aidų. Lėkštės istorija turi ekologinį, perdirbimo, ready-made‘o momentą. Tai – marokietiška lėkštė, iš lengvo suskilimo po jos restauracijos procedūrų tapusi ryškiai įskilusia ir atgimusia nauju – meno kūrinio – pavidalu. Ir ši lėkštė tarsi išburiantis žaidimas. Ar tai purvinas, ar skaidrios žaismės žaidimas – atsakymas nišo tiesiojoje, nes „beprotybė arba mirtis – štai ką čia suras silpnas arba ydingas. Ir tik stiprieji bei geri čia aptiks gyvenimą ir nemirtingumą“. Kaip tvirtina autorės komentaras prie kūrinio, būtent toks užrašas išskaptuotas prie įėjimo į netoli Kairo aptiktą bene seniausią pasaulyje labirintą. Austėja Mikuckytė-Mateikienė ,,Simbiotinis trikampis: menas, žaidimas, žmogus. Vidos Juškaitės keramikos paroda ,,Nevaikiški žaidimai” (Dailėraštis 2019-07-01)
,,Autorė savo būties akimirkas įklampina molyje, įprasmindama, meilę, džiaugsmą, praradimus ir net politinių įvykių atspindžius, jų fragmentus, savo pojūčius jų atžvilgiu. Buitinės keraminės detalės, elemetarūs kavos puodeliai sudėti į kažkokį totemą, atspindi autorės pasąmonės klodą, nes šiuo atveju puodelis nėra puodelis, o ženklas garbinamo objekto, „Totemo“, išreiškiančio tikėjimą jo globa gyvenimo būtyje. Dekoratyviniuose Vidos Juškaitės darbuose juntama plastikos meistrystė, linijos judesys, spalvų ir formų ritminiai deriniai. Tai rodo dailininkės ne tik medžiagos iš kurios kuriama, bet buities išaukštinimas būtyje.” Parodos ,,Tarp buities ir būties” kuratorė Birutė Liškauskienė (Lietuvos aidas 2016-04-28)